- paškėti
- paškė́ti, pãška, -ė́jo intr. 1. traškėti, poškėti degant, kepant: Ka su sausais egliniais [medžiais] kūrini, tai didliai pãška Ms. Ugnis, švento ąžuolo medžiais kurstoma, paškėdama tvaskėjo S.Dauk. Degė paškė́jo, o muno troba buvo nūkampiai ir paliko [sveika] Tv. Dega paška, o aš veizuos Tv. Po pečium kugelis gerai kepa: girdėt, kaip pãška Žvr. 2. S.Dauk braškėti, tratėti: Tvoros paška nuo speigo J. Kažkas ant aukšto, girdėti, pãška Žvr. Pas mus, žinai, niekas nepaškė̃s: nė čia vežimo girdėsi, nė čia nieko – nuošaliai gyvenam Jrb. 3. NdŽ, FrnW lašėti po lašą, lašnoti, tekšėti: Nuo lietaus lašai paška ant nugaros J. 4. Kv dejuoti, aikčioti; plg. puškėti 2: Stena, pãška, trata kaip sausa eglė Pln. 5. rūgstant burbuliuoti: Kopūstai pãška kubile, kai pradeda rūgt: pakšt, pakšt Jrb. \ paškėti; įpaškėti; išpaškėti; nupaškėti; supaškėti
Dictionary of the Lithuanian Language.